Kaip persodinti kambarinį augalą 5 žingsniais

Sveiki, sodo entuziastai! 🌿

Esu Meda, agronomė, kuri pasiruošusi su jumis pasidalinti 5 žingsniais, kaip persodinti kambarinius augalus. Per savo gyvenimą persodinau gal daugiau nei 100 augalų ir dabar esu pasiruošusi pasidalinti patarimais, kurie man pasiteisino geriausiai.

Na, o jei žinote, kaip persodinti kambarinius augalus, bet turite problemų su kambarinių augalų priežiūra, raginu perskaityti šį tinklaraščio įrašą „10 patarimų, kaip prižiūrėti kambarinius augalus žiemos sezono metu“.

1. Pasirinkite tinkamą vazoną

Prieš perkant vazoną svarbu atkreipti dėmesį į tris dalykus:

Vazono dydis. Vazono dydį rinkitės pagal turimo augalo šaknų sistemą. Tai reiškia, kad persodinant augalą jo šaknys turi į jį tilpti ir dar likti vietos. Jei turite seną vazoną, galite jį pasimatuoti ir pasirinkti dviem pirštais aukštesnį ir platesnį.
Iš kokių medžiagų jis pagamintas? Vazonai dažniausiai būna moliniai, plastikiniai arba metaliniai. Plastikiniai yra geri, nes yra lengvi, todėl į juos sodinčiau didesnius augalus. Moliniai sunkesni, bet gali sugerti drėgmę, kurią vėliau atiduos augalui. Sodinu juose tuos augalus, kuriuos nesunkiai galiu nešti. Be to, molis gali gražiau atrodyti interjere. Metaliniai karštą dieną gali labai įkaisti ir greitai išdžiovinti žemę, todėl jų visai nesirenku.
Ar turi skylutę su lėkštute. Na, į tai reikia atsižvelgti, ypač tiems, kurie dažnai perlaisto augalus. Tai padės reguliuoti laistymą ir drėgmės perteklius nutekės į lėkštę. Tiesa, daugelis molinių vazonų neturi skylių, todėl tai yra problema, bet ją galima išspręsti drenažo sluoksniu, apie kurį pakalbėsiu žemiau.

2. Įpilkite drenažo

Jei paklaustumėte, kokią klaidą dažniausiai padariau anksčiau persodindamas augalus, sakyčiau, kad nenaudojau drenažo. Dėl to mano augalų lapai pradėdavo ruduoti, šaknys pūti ir augalas žūdavo. Drenažą galima nusipirkti iš sodo ar daržo parduotuvės (pvz šitas) arba galite naudoti akmenukus. Drenažo sluoksnis priklauso nuo vazono dydžio, bet geriausia, jei jis būtų bent 3-5 cm.

Jei vazonas su lėkšte, drenažo galima ir ne naudoti, bet mano patirtis rodo, kad augalai jaučiasi geriau, kai naudojamas drenažas.

3. Substrato paruošimas su stebuklingais ingredientais

Kalbant apie substratą, anksčiau aš pirkdavau substratus, tinkamus konkretiems augalams. Tačiau augant augalų skaičiui, tai finansiškai neapsimokėjo ir šiaip atradau tobulo substrato receptą:
1. Jums reikia a universalus substrato, kuriame yra ne tik durpių, bet ir komposto.
2. Jei įsigytame substrate nėra agroperlito, jį reikia įsimaišyti.
3. Kadangi vasarą augalai ant palangės labai greitai išdžiūsta, pridedu vandens kristalų į substratą, kurie sugeria drėgmę ir vėliau ją išskiria.
4. Ilgesniam augalų maitinimui pridedu „Osmocote“ trąšų, kuris veikia mažiausiai 3 mėnesius.

Kiekius renkuosi savo nuožiūra, bet pirmą kartą rekomenduoju paskaityti, ką gamintojai rekomenduoja ant pakuotės.

4. Bakterijų naudojimas

Kai augalai persodinami, dažniausiai juos palaistuoju. Kokį vandenį geriausia naudoti? Raginu perskaityti šį tinklaraščio įrašą, kuriame rasite patarimų ne tik apie vandenį, bet ir apie kitas augalų priežiūros klaidas.

Kadangi rudenį ir žiemą mano kambariniai augalai buvo labai mažai prižiūrimi, nusprendžiau juos palepinti priobiotikais. Agronomijos studijose sužinojau, kad bakterijos gali daryti stebuklus su žemės ūkio augalais, todėl galvoju jas išbandyti ir ant kambarinių augalų. Aš pasirinkau „TROOP Activacion“ – švelnus, natūralus bakterinis produktas, kurio tikslas ne tik atstatyti dirvožemį, bet ir sumažinti augalų patiriamą stresą.

Jo labai nedaug reikia, bet panaudojus augalai atsigavo, sužaliavo ir net mano strelicija pradėjo sukti naują lapą. Tikiu, kad tai nėra atsitiktinumas! Tai nėra būtinas žingsnis, bet jei norite palepinti savo augalus, labai rekomenduoju natūralius produktus su bakterijomis.

5. Papuoškite drenažu

Ar žinojote, kad galite naudoti tą patį drenažą, kurį naudojote vazono dugne naudoti ir vazono viršuje? Kokia iš to nauda?

Atrodo daug gražiau.
Laistant nesitaško žemės.
Drenažas sugeria daugiau drėgmės ir išdžiūvus paleidžia ją į žemę.

Vienintelis minusas, kurį matau, yra tai, kad sunku pamatyti, ar per jį žemė išdžiūvo, bet čia padės mano medinio pagaliuko triukas. Skaityti daugiau čia.

Tai viskas. Jei turite klausimų, drąsiai rašykite Instagram'e, kur taip pat dalinuosi savo patirtimi. Na, o jei norite, kad ši kelionė augalu būtų patogesnė ir malonesnė, visada lauksiu jūsų „Garden Mood“ parduotuvėje. Na, žinoma, nepamirškite paskaityti ir kitų tinklaraščio įrašų, kur kas mėnesį atrasite naujų temų iš mano agronominės patirties.

Linksmo sodininkavimo! 🌿

Meda „Garden Mood“ įkūrėja 🌼